Adresas: Tilto g. 17, 01101 Vilnius
Tel.: (8 5) 262 4546
Tik žiniasklaidai: 860783327
El. p.: la@advokatura.lt
Faks.: (8 5) 212 1859
Įmonės kodas: 300099149
Juridinių asmenų registras
Bankų sąskaitos (pasirinkite):
Nordea LT58 2140 0300 0339 8647
SEB LT87 7044 0600 0103 0612
Swedbank LT10 7300 0101 4063 3871
Naujienos advokatams/ padėjėjams
Versija spausdinimui

Apie advokatūrą

Renginių kalendorius

 

 

Lietuvos advokatūros nuomonė dėl Mokesčių administravimo įstatymo papildymo 61(2) straipsniu

2019-10-16

2018 gegužės 25 d. buvo priimta Direktyva 2018/822 (DAC 6 direktyva) dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų, kurią į nacionalinę teisę privaloma perkelti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ši direktyva įpareigoja kaupti duomenis ir ateityje informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie veiksmus, susijusius su tarpvalstybinių susitarimų (ang. cross-border arrangements) planavimu, organizavimu ar įgyvendinimu.

 

Lietuvos Respublikos Seimas, 2019 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimus ir papildė MAĮ 612 straipsniu (Informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimas), pagal kurį advokatas laikytinas tarpininku. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad „Tais atvejais, kai tarpininko nėra arba kai tarpininkas praneša suinteresuotam mokesčių mokėtojui arba kitam tarpininkui apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, prievolė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją, arba, jeigu tokio tarpininko nėra, suinteresuotam mokesčių mokėtojui. Suinteresuotu mokesčio mokėtoju šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kuris pradėjo įgyvendinti tokį susitarimą.“ Taip pat įtvirtinta ir administracinė atsakomybė – piniginė bauda, už minėto straipsnio pažeidimus. Ši teisės norma gali būti neteisingai aiškinama įpareigojant advokatą vykdyti MAĮ 612 straipsnio 3 dalyje tarpininkams įtvirtintą pareigą atskleisti praneštinus tarpvalstybinius susitarimus Valstybinei mokesčių inspekcijai.

 

2019 m. gegužės 7 d. Lietuvos advokatūra kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą su siūlymu papildyti MAĮ 612 straipsnio 3 dalį, numatant, kad „Tais atvejais, kai tarpininko nėra arba kai tarpininkas praneša suinteresuotam mokesčių mokėtojui ar kitam tarpininkui apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, jeigu jiems draudžiama pateikti tokią informaciją dėl kliento paslapties neatskleidimo, prievolė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją, o kai tokio tarpininko nėra, suinteresuotam mokesčių mokėtojui. <...>“. Šis siūlymas pateiktas siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo bei siekiant suvienodinti ir sukonkretinti sąvokas su jau įtvirtintomis DAC 6 direktyvos preambulės 8 punkte, kuris numato, kad „<…> Taip pat nereikėtų pamiršti, kad tam tikrais atvejais tarpininkui prievolė pranešti negalėtų būti nustatoma dėl profesinės paslapties apsaugos <…>” bei ) 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto 8ab straipsnio 5 dalyje, kuri numato, kad: „Kiekviena valstybė narė gali imtis būtinų priemonių, kuriomis tarpininkams suteikiama teisė būti atleistiems nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, jeigu tokios prievolės pateikti informaciją įgyvendinimu būtų pažeidžiama profesinė paslaptis pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę <...>”.

 

Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetas 2019 m. birželio 26 d. posėdyje nutarė nepritarti Lietuvos advokatūros siūlymui, motyvuojant tuo, kad: „<...> Pagal galiojantį teisinį reguliavimą profesinė paslaptis nėra absoliuti. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalimi, atsisakyti pateikti informaciją grindžiant profesine paslaptimi galima tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai numatyta įstatymuose ir jei šis Įstatymas (Mokesčių administravimo įstatymas) tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos pataisos įpareigotų tarpininkus tokią informaciją pateikti, advokatai nepažeistų įstatymų, informaciją pateikdami mokesčių administratoriui.“

 

Atsižvelgdama į tai, Advokatų taryba pažymi, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktas įtvirtina vieną iš pagrindinių advokato veiklos principų – kliento paslapties neatskleidimą, o 46 straipsnio 5 dalis vieną iš pagrindinių advokato veiklos garantijų – draudimą susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Naujai priimta MAĮ 612 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad tarpininkas gali pranešti „apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą“. Advokatų tarybos nuomone, nors MAĮ tiesiogiai nenumato, kad tokia teisė gali atsirasti dėl profesinės paslapties apsaugos, tačiau šią nuostatą vertinant sistemiškai su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintomis advokato garantijomis bei atsižvelgiant į DAC 6 direktyvos tikslą ir kitų Europos Sąjungos teisės aktų - Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos, 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu, normas bei į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tarp kurių išskiriama teisė į teisingą teismą ir teisė į gynėją, darytina išvada, kad advokato pareiga saugoti profesinę paslaptį gali būti prilyginta „naudojimuisi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą.“

 

Pabrėžtina, kad teisė būti atleistam nuo prievolės pateikti minėtą informaciją negali būti taikoma, kai MAĮ reglamentuoti tarpvalstybiniai susitarimai turi galimai nusikalstamos veikos požymių. Tokiu atveju advokatams gali būti taikoma tiek teisės aktuose įtvirtinta administracinė atsakomybė, tiek drausminė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą ir Lietuvos advokatų etikos kodeksą.

 

Lietuvos advokatūra pažymi, kad šia Advokatų tarybos pozicija negali būti remiamasi nevykdant ar nesilaikant įstatymuose numatytų reikalavimų, taip pat ji negali būti laikoma oficialiu MAĮ įstatymo išaiškinimu ar įstatymo taikymu. Lietuvos advokatūra dėl išsakytos nuomonės negali būti laikoma atsakinga už turtinę ar neturtinę žalą, ar advokatui, jo klientui ar tretiesiems asmenims, atsiradusius nuostolius ir bet kokias kitas neigiamas pasekmes dėl MAĮ taikymo ar interpretavimo. Kiekvienu konkrečiu atveju tik advokatas privalo įvertinti visas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl MAĮ taikymo toje konkrečioje situacijoje. Tik advokatas atsako už tokio vertinimo pasekmes.

 

Lietuvos advokatūra atkreipia advokatų dėmesį, kad esant poreikiui, ji yra pasirengusi šią savo poziciją pateikti ir ginti teisminėse institucijose.

 

Lietuvos advokatūros nuomonė dėl Mokesčių administravimo įstatymo papildymo 61(2) straipsniu

 
 
Informacija atnaujinta:
2019-10-16
Informaciją paskelbė:
LA administracija
 

Teisinė informacija

 

Ex avaritia omnia scelera

(liet. k. iš gobšumo atsiranda visokių nusikaltimų)