Raštinė:
Tilto g. 17, 01101 Vilnius
Buhalterija:
Sporto g. 12, 09238 Vilnius
Tel.: (8 5) 262 4546
Tik žiniasklaidai: 860783327
El. p.: la@advokatura.lt
Faks.: (8 5) 212 1859
Įmonės kodas: 300099149
Juridinių asmenų registras
Bankų sąskaitos (pasirinkite):
Nordea LT58 2140 0300 0339 8647
SEB LT87 7044 0600 0103 0612
Swedbank LT10 7300 0101 4063 3871
Naujienos advokatams/ padėjėjams
Versija spausdinimui

Apie advokatūrą

Renginių kalendorius

 

 

Pirmą kartą prie diskusijų stalo susėdo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) advokatai ir tarnybos. Diskusijoje dalyvavo ir sprendimų priėmėjai

2013-04-19

Vilnius, balandžio 19 d. Vakar Teisingumo ministerijos Kolegijų salėje dalyvaujant sprendimų priėmėjams – Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui, teisingumo viceministrui Giedriui Mozūraičiui ir ministro patarėjui Raimondui Šukiui bei Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojai Liudvikai Meškauskaitei – vyko apskritojo stalo diskusija „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos aktualijos“, kurią vedė Rytis Juozapavičius.

 

Jau įžanginės kalbos žadėjo rimtą darbą – tarnybų atstovai atkreipė dėmesį, kad didžioji VGTP lėšų dalis (80 proc.) skiriama advokatų užmokesčiui, likusioji – tarnybų administracinėms reikmėms, tačiau šios sąnaudos nėra adekvačios tarnybų darbo krūviams. Advokatė Inga Abramavičiūtė kritikavo nesprendžiamą įsiskolinimo advokatams problemą, mat, atsiskaitymai vykdomi einamojo finansavimo lėšomis, kas automatiškai lemia skolą metų pabaigoje, nes nėra mažinamas nei paslaugos gavėjų skaičius, nei didinami viešosios paslaugos asignavimai, o Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja pasiūlė taupyti administravimo sąskaita. Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis pripažino problemą ir informavo, jog pradėtos derybos su Finansų ministerija.

 

Diskusijoje aptartas ir valstybės bendravimo su advokatais modelis – reikalavimų ir atsikirtimų metodas nelaikytinas sutartinio bendravimo išraiška – sutarta, kad dėl geresnių sąlygų turi būti deramasi ir advokatai turi būti kviečiami į dialogą. G. Mozūraitis pabrėžė, kad VGTP advokatas yra paslaugos teikėjas, kurį samdosi valstybė. VGTP sistemoje nė vienas advokatas nedalyvauja prievarta, todėl advokato savarankiškumo principas nėra pažeidžiamas. Advokatai pripažino, jog vienašališko administracinio reguliavimo iš Teisingumo ministerijos ir VGTP tarnybų pusės sumažėjo ir tokių dalykų, jog VGTP tarnybų direktorių įsakymais būtų pateikiami įpareigojimai, belikę tik Kaune ir Šiauliuose.

 

Klausimas dėl budėjimų apmokėjimo savaitgaliais virto diskusija dėl teisės normos – p a p i l d o m a s užmokestis nemokamas (11 str. 9 d.) – aiškinimo. Dauguma tarnybų argumentavo, jog už budėjimą apmokėti nereikia, jei nebuvo iškvietimo į procesinius veiksmus. L. Meškauskaitė pabrėžė, jog budėjimas yra privataus gyvenimo suvaržymas, tačiau sutiko, jog turi būti mokama mažiau nei dalyvaujant procese ir šis laikas turi būti išskaitomas iš privalomų išdirbti 40 valandų. Tarnybų atstovai priminė, kad už budėjimą nemokama, nes advokatai gauna įrengtą darbo vietą, garantuotą teisinės paslaugos užsakymą, kas, advokatūros nuomone, ir laikytina pavaldumo santykio požymiu. Vis dėlto tarnybų ir Teisingumo ministerijos atstovai nesugebėjo atsakyti, kodėl už išvados pateikimą apmokama, nors šis darbas įstatyme taip pat paminėtas kaip tas, už kurį papildomas užmokestis nemokamas, tačiau už budėjimą – ne. Kodėl vienu atveju teisės norma suprantama ir taikoma kaip papildomo atlygio neskyrimas, bet pagrindinis atlyginimas nekvestionuojamas, o kitu atveju suvokiama ir taikoma, jog užmokestis nepriklauso iš viso? Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis pasisakė už apmokėjimo už suteiktas paslaugas (atsiskaitymo už veiksmą, bet ne valandas – tuomet sumažėtų biurokratizmo bei susidarytų prielaidos taikyti efektyvumo matą) schemą. Viceministras pažadėjo atlikti skaičiavimus, kiek kainuotų apmokėjimas už budėjimus ir pateikti sprendimą VGTP koordinacinėje taryboje.

 

Emocijas kėlė faktas, jog Kaune advokatai tarnyboms privalo siųsti procesinius dokumentus. Sutarta, kad Teisingumo ministerija rekomendacijomis išspręs šią situaciją, nes kitų miestų tarnybos apsieina be tokios radikalios kontrolės priemonės. Atkreiptas dėmesys, kad teismai savo sprendimuose sumažina užmokestį. Advokatė Diana Vaitkevičienė įsipareigojo pateikti Lietuvos advokatūrai tokią nutartį, o Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja pažadėjo kreiptis dėl šio klausimo į atsakingą instituciją – Nacionalinę teismų administraciją ar Teisėjų tarybą.

 

Advokatė Kristina Mikolaitė Civilinio kodekso priežiūros komitetui pažadėjo parengti atitinkamą įstatymo pataisą, jog nereiktų tikslinti darbo laiko (iki baigiamųjų kalbų) ir būtų sutaupytos visų darbo sąnaudos.

 

Teisingumo ministerijos atstovai turėjo priekaištų, kad Lietuvos VGTP neadekvačiai lyginama su Estijos VGTP sistema, nes Estijoje advokatūra viso labo atlieka 8 proc. funkcijų, kurias daro Lietuvos VGTP tarnybos:

 

„Čia tas pats, kas lyginti musę ir dramblį ir kaltinti musę, kad nesveria kaip dramblys“, – palygino Aurelija Giedraitytė, Teisingumo ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja.

 

Tarnybos kėlė advokatų nesąžiningumo klausimą, tačiau diskusijos dalyviai sutarė, kad problema nėra sisteminė, pavienių atvejų toleruoti negalima. Advokatūra pripažino, jog VGTP advokatai privalo tobulintis, rinkdami kvalifikacijos kėlimo balus. Tarnybos siūlė įrašyti šį reikalavimą į sutartį, advokatūra priminė, kad dėl nesurinktų kvalifikacijos balų gali būti keliamos drausmės bylos.

 

Advokatai kėlė valstybės kreditavimo klausimą, kai jiems nemokami atlyginimai, tačiau jie teikia paslaugas ir už savo lėšas renka įrodymus iš Registrų centro, kitų institucijų ar organizacijų. Siūlant sprendimą atmestas avanso išmokėjimas pasiūlymas. Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė papasakojo apie sėkmingą bendradarbiavimą su „Sodra“ dėl duomenų teikimo sutarčių sudarymo. Teisingumo ministerija įsipareigojo peržiūrėti tokio susitarimo su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vardan VGTP advokatų galimybę.

 

Taikiam problemų sprendimui paskatinti advokatas Artūras Cibulskas pasiūlė taikyti išimtį, jog šaliai nereiktų atlyginti kitos šalies teismo išlaidų. Šio pasiūlymo tinkamumui įvertinti pažadėta atlikti skaičiavimus ir pristatyti juos VGTP koordinacinėje taryboje.

 

Renginyje dalyvavę Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir teisingumo ministro patarėjas Raimondas Šukys priminė sistemos kūrimo aplinkybes ir argumentus.

Teisingumo ministerijos pranešimas spaudai apie renginį
Apskritojo stalo diskusijos atmintinė
Renginio nuotraukos

 

 
 
Informacija atnaujinta:
2013-05-29
Informaciją paskelbė:
Saulė Bakšė
 

Teisinė informacija

 

Bene picta res inscriptione non eget

(liet. k. geram piešiniui užrašas nereikalingas)