Naujienos
Kokie buvo 2025 metai?
2025 12 29Lietuvos advokatūra jau trečius metus iš eilės viešai ir atvirai išsako savo pastebėtas didžiausias mūsų valstybės teisines sėkmes ir nesėkmes.
2025-ųjų pabaigoje norime su Jumis vėl aptarti, kokie penki sėkmingi ir nesėkmingi įvykiai nuspalvino šių jau besibaigiančių metų Lietuvos valstybės, teisės ir teisingumo sistemą.
Vienas pagrindinių Lietuvos advokatūros siekių – šviesti visuomenę ir skleisti informaciją teisiniais klausimais, padėti žmonėms geriau suprasti savo teises ir pareigas, prisidėti prie teisinių institucijų nepriklausomumo, stiprinti visuomenės pasitikėjimą teisine sistema.
I. Sėkmė – tarptautinė profesinė apsauga
Europos Taryba priėmė Konvenciją dėl advokato profesijos apsaugos – tai solidus pagrindas teisinės valstybės principo užtikrinimui, visų pirma pagarbos kliento paslapties apsaugai reikalavimas, bent kiek būtų suvienodintos teisinės valstybės ir paprasto piliečio teisinės galimybės teismuose. Ši Konvencija – beveik dešimt metų nuolatinių nacionalinių advokatūrų ir Europos advokatūrų tarybos (CCBE) nuoseklaus darbo rezultatas. Dabar Lietuvoje laukia ne mažiau svarbus ir atsakingas procesas – šios Konvencijos ratifikavimas ir Advokatūros įstatymo nuostatų suderinimas su aukštesniu teisiniu apsaugos standartu, nustatytu Konvencijoje.
II. Sėkmė – profesijos reputacijos stiprinimas
2025 m. įsigaliojo Advokatūros iniciatyva parengti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus sugriežtinantys Advokatūros įstatymo pakeitimai. Už korupcinius nusikaltimus teistų teisėjų, prokurorų ir teisėsaugos pareigūnų „atšalimo“ laikotarpis norint tapti advokatu tapo reikšmingai ilgesniu. Manome, kad Advokatūra neturėtų būti saugaus prieglobsčio vieta tokiems asmenims. Advokatūra taiko sau aukščiausias profesijos pamatines vertybes.
III. Sėkmė – valstybės teisinės atsakomybės neišvengiamumas
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) sprendimu pripažino, kad nacionaliniai teismai nesuteikė gynybos priemonės buvusiam teisėjui siekiant apskųsti Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimą iš naujo šio asmens neskirti teisėju. Nacionaliniai teismai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą įvertinti Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmus priimant sprendimą neskirti pareiškėjo į teisėjo pareigas. EŽTT konstatavo, kad nebuvo priimtas oficialus Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimas ir nebuvo oficialiai pateiktos priežastys, kodėl, Lietuvos Respublikos Prezidento manymu, pareiškėjas neatitiko reikalavimų. Ši naujiena vertintina kaip teigiama, nes EŽTT parodo Lietuvai, jog tarptautinės teisės laikymasis įpareigoja sudaryti individualaus asmens galimybes ginčyti nacionalinių institucijų, net ir vienasmenės institucijos, t. y. Respublikos Prezidento, diskreciją. Antra, EŽTT sprendimas iliustruoja, kad net ir diskrecija pagrįsti sprendimai turi būti motyvuoti. Galiausiai, trečia, parodo nacionalinių teismų sistemines ydas, kada administraciniai teismai vadovaujasi valstybės institucijos veiksmų teisėtumo prezumpcija žmogaus teisių apsaugos atžvilgiu, nors turėtų būti priešingai – žmogaus teisių apsauga ir jo teisų gynyba turi būti prioritetinė.
IV. Sėkmė – valstybės tinkamos teisėkūros neišvengiamumas
Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto. Svarbu pažymėti, kad partnerystės institutas nėra skirtas tik vienos lyties asmenų poroms, kaip kartais šio Teismo sprendimo kritikai mėginama parodyti. Ir skirtingos lyties asmenų poros, kurios, pavyzdžiui, dar nėra nusprendę sudaryti santuokos, yra stipriai pažeidžiamos. Pavyzdžiui, partneris (nesusituokęs sugyventinis) negali sužinoti apie kito partnerio sveikatos būklę (nebent partneris būtų spėjęs užpildyti informacijos teikimo sutikimo formą), negali spręsti dėl gyvybės palaikymo, visiškai neišspręstas bendrai užgyvento turto bendros nuosavybės prezumpcijos klausimas, paveldėjimo ir daugelis kitų klausimų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Seimui patvirtinus naująjį Civilinį kodeksą, įstatymu dar 2000 m. liepos mėn. buvo nustatytas terminas parengti Partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą iki 2002 m. sausio 1 d. Taigi, jau netrukus bus 24 metai, kai Seimo priimtas įstatymas nėra įvykdytas. Tai – itin iliustratyvus Seimo nepagarbos teisės viršenybei pavyzdys. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Seimas Civiliniame kodekse nustatė partnerystės santykių teisinį reguliavimą, tačiau jau daugiau nei 24 metus (t. y. nepagrįstai ilgą laiką, akivaizdžiai viršijantį bet kokį galimą protingą terminą, reikalingą teisėkūros veiksmams atlikti) nevykdo įsipareigojimo priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą, ir nėra aišku, kada tai bus padaryta.
V. Sėkmė – 10 metų neatlyginama pagalba nepasiturintiems
Galime pasidžiaugti, kad šiemet jau dešimtus metus iš eilės advokatai bendradarbiaudami su Carito organizacija teikė nemokamas teisines konsultacijas nepasiturintiems ir kitų pažeidžiamų grupių asmenims. Tai jau parodo tam tikros gražios tradicijos atsiradimą. Tai nėra kažkokia ypatinga naujiena, tačiau manoma, kad Lietuvos advokatūra turėtų labiau apie tai informuoti visuomenę, nes patys advokatai gerus darbus daro tyliai ir nesiviešindami. Neatlygintinas paslaugas reguliariai galėtų teikti visos organizacijos ir taip sustiprintų pasitikėjimą vienas kitu ir valstybe.
I. Nesėkmė – politikų (ne)atsakomybė
Advokatūra nuosekliai kelia klausimą dėl tinkamo politikų atsakomybės už savo netinkamus ar kaltus veiksmus atsakomybės. Tačiau iš Seimo matomas kitoks elgesys, pavyzdžiui, kai Seimas sutelkia jėgas ir švelnina atsakomybę (o švelninantys atsakomybę įstatymai galioja ir atgal) „čekučių“ skandalų „herojams“. Toks sprendimas nebuvo atsitiktinis. Dar daugiau, iš Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą matyti, šias pataisas rengė ir balsavo ne vienas Seimo narys, figūruojantis „čekiukų“ skandalo ikiteisminiame tyrime. Be to, tai buvo daroma net ir gavus VTEK išaiškinimą, kad tokie Seimo nariai privalėtų nusišalinti nuo bet kokių pareigų, susijusių tiesiogiai jų situaciją lengvinančių įstatymo pataisų priėmimu.
II. Nesėkmė – politikų (ne)atsakomybė
Teisinio nihilizmo pavyzdys yra valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų sprendimai prie abiturientų brandos egzaminų rezultatų pridėti po dešimt taškų. Vis dėlto tenka itin apgailestauti, kad nors Generalinė prokuratūra, atlikusi tyrimą nustatė, kad tokie vertinimo komitetų posėdžio protokoliniai sprendimai „prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams“, vis tik nesiryžo kreiptis į teismą. Teismas neatliko, asmenų, priėmusių tokius sprendimus veiksmų teisinio įvertinimo. Vis dėlto didžiausias smūgis pasitikėjimui valstybe buvo suduotas geriausiai egzaminus išlaikiusiems abiturientams ir ši teisės viršenybės nesilaikymo klaida ir brandos įvertinimo fikcija liks šių metų abiturientams visam gyvenimui.
III. Nesėkmė – politikų (ne)atsakomybė
Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus ir tarnauti žmonėms. Įjungus mokestinės reformos „buldozerį“ Lietuvos advokatūra ne kartą atkreipė dėmesį, kad Vyriausybei teikiant mokestinių įstatymų pakeitimus nėra atliktas tinkamas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Dėl to priimti mokesčių pakeitimai pažeidžia Konstituciją ir itin neigiamai palies visus Lietuvos gyventojus. Vis stiprėjant argumentams dėl poveikio vertinimo būtinumo galiausiai buvo atliktas visiškai akivaizdžiai apsimestinis, fiktyvus ir iš anksto suderintas „poveikio vertinimas“. Todėl, savotiškai net nebe keista, kuomet kito „buldozerio“, sukonstruoto LRT „pertvarkoms“ atžvilgiu poveikio vertinimo reikalavimas apeinamas dar grubiau – taikant skubos procedūrą. Nors dar 2019 m. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susiklosčiusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą. Visa tai paneigia politikų atsakomybės ir teisinės valstybės viršenybės privalomą laikymąsi.
IV. Nesėkmė – pareigūnų (ne)atsakomybė
Jau ne vienerius metu Europos Komisija savo kasmetinėse ES Teisingumo rezultatų suvestinėje atkreipia dėmesį į tai, kad laikinai sulaikyti asmenys Policijos areštinėse jokiomis aplinkybėmis negali su juos atstovaujančiais advokatais susitikti konfidencialiai. Visų sulaikytųjų asmenų (kurie pagal Konstituciją yra laikomi nekaltais nebent juos kaltais pripažins teismas) pokalbiai yra filmuojami, o Lietuvos advokatūros turimais duomenimis pasitaiko, kad daromas ir garso įrašas. Tai yra itin grubus tiek nekaltumo prezumpcijos, tiek ir teisės į gynėją pažeidimas, kurį Policijos įstaigos vykdo nuolat jau ne vienerius metus. Lietuvos advokatūra ne kartą ragino Policijos departamento vadovybę ryžtingai išspręsti šį klausimą. Tačiau politikų atsakomybės už savo netinkamus ir neteisėtus veiksmus, akivaizdu, persiduoda ir kitoms institucijoms bei pareigūnams. Panaši praktika anksčiau buvo sutinkama ir Skandinavijos valstybėse, tačiau reikšminga atsakomybė (baudos) taikyta priežiūros institucijų (policijos) vadovams labai greitai išsprendė tokius administracinės praktikos „papročius“.
V. Nesėkmė Tautai, kai nekultūra tampa priimtina
Apgailestaujame, tačiau jau antrus metus iš eilės kaip nesėkmę turime akcentuoti vieša nepagarba, patyčiomis, antikultūra ir arogancija persmelktus politikų (tiek pozicijos, tiek ir opozicijos) tarpusavio santykius, kalbas, viešosios politikos (ne)diskusijas, nepagarbą teisei, atmestiną požiūrį į visuomenę, atsisakymą dialogo tiek tarpusavyje, tiek su ekspertais, tiek su interesų grupėmis. Kaip atsakas tokiai nekultūrai tapo populiari www.peticijos.lt platforma. Nes iki šiol valstybėje nėra parengtas oficialios peticijos pateikimo elektroniniu būdu įrankis, leidžiantis piliečiams išreikšti savo poziciją Individualios iniciatyvos dėl mokesčių reformos stabdymo, dėl LRT nepriklausomumo šiais metais sulaukė itin daug visuomenės balsų ir palaikymo, tačiau visa tai buvo ignoruota, kas tik sustiprina pojūtį, jog dialogas ir įsiklausymas į visuomenės nuomonę nėra mūsų politikos kultūros prioritetas.
Tautos išrinktieji, t. y. Seimo nariai, yra išrinkti tarnauti Tautai, o ne atvirkščiai. Seimas privalo būtų Tautos autoritetu. Mandagumą ir etikos normas ir net teisės pagrindus atmetantis požiūris į visuomenę sistemingai griauna piliečių pasitikėjimą pačia valstybe.
