Naujienos
Spalio 23 dieną kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konstitucinės teisės konferencijoje „Konstitucijos daugiasluoksniškumas: matomos ir nematomos jos dimensijos“
2026 10 06Ruošdamiesi švęsti Lietuvos Respublikos Konstitucijos dieną, 2026 m. spalio 23 d. 9 val. kviečiame į kasmetinę tarptautinę mokslinę-praktinę konstitucinės teisės konferenciją „Konstitucijos daugiasluoksniškumas: matomos ir nematomos jos dimensijos“.
Lietuvos Konstitucija šiandien yra daugiau nei vienas dokumentas – tai mažiausiai penkių sudedamųjų konstitucinių dokumentų visuma, kurių atsiradimas ženkliai nulėmė konstitucinės doktrinos vystymąsi ir svariai prisidėjo prie to, kokioje konstitucinėje santvarkoje gyvename dabar. Tačiau mokslininkai diskutuoja ir apie šios struktūros nematomuosius sluoksnius, kurie tampa ypač reikšmingi kalbant apie Konstitucijos stabilumą, jos gyvybingumą ir galimybę atliepti šio laikmečio iššūkius, tiek susijusius su sparčiu technologijų ir dirbtinio intelekto vystymusi, tiek siekiant išvengti konstitucinės krizės, kurios apraiškos neaplenkia ir stipriomis demokratijomis laikytų vakarų valstybių.
Laikmečiu, išsiskiriančiu nestabiliomis politinėmis tendencijomis ir prieš demokratines vertybes nukreiptais naratyvais, itin svarbu atsigręžti į pagrindą bet kurios valstybės veikimui suteikiantį konstitucijos tekstą, kaip visuomenės sutartį kurti ir puoselėti nepriklausomą valstybę, grindžiamą demokratija, žmogaus teisių apsauga ir teisės viršenybe.
Konferencijoje bus svarstoma, ar iš tiesų nematomos Konstitucijos dimensijos lemia daugiau nei tai, kas parašyta Konstitucijos tekste, kokias vertybes iš tiesų saugo Konstitucijos tekstas ir ar tai yra Konstitucijos stiprybė, ar atvirkščiai, erdvė ja manipuliuoti, siekiant pateisinti kontraversiškus sprendimus. Be to, konferencija organizuojama Lietuvai rengiantis nuo 2027 m. sausio 1 d. perimti pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Tad tai proga permąstyti, ką Lietuva atsineša į Europos konstitucinę erdvę.
Konstitucija aukščiausiųjų teismų praktikoje
Kaip Konstitucija aiškinama ir taikoma šiandien, kalbės tie, kurie tai daro kasdien. Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. Vytautas Mizaras kalbės apie eksplicitinį ir implicitinį Konstitucijos aiškinimą, apie tai, kas iš Konstitucijos kyla tiesiogiai ir kas išvedama aiškinimo keliu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė prof. dr. Skirgailė Žalimienė atskleis, kaip Konstitucija padeda spręsti administracines bylas. O Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis parodys Konstituciją iš kitos pusės, kalbėdamas apie tai, kaip ji veikia advokato darbe, kai reikia ne ją aiškinti, o remtis ja ginant žmogaus teises ir laisves.
Konvencija kaip nematoma Konstitucijos dalis
Konstitucijos neįmanoma suprasti atsietai nuo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje aiškinamos Konvencijos nuostatos, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.
Konferencijoje bus reta proga išgirsti EŽTT vicepirmininko dr. Arnfinn Bårdsen pranešimą, kuriame jis kalbės apie gyvąsias konstitucijas, apie tai, kaip Konvencijos ir konstitucijų prasmė kinta reaguojant į naujus geopolitinius iššūkius, kaip sprendžiamos save apginti gebančios demokratijos dilemos ir kodėl saugumo argumentas savaime nepateisina žmogaus teisių ir laisvių varžymo.
EŽTT teisėjas dr. Gediminas Sagatys apžvelgs naujausius Strasbūro sprendimus bylose prieš Lietuvą, susijusiose su mūsų Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Tai bylos, kuriose, prieš kreipiantis į Strasbūro teismą, jau buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, vis tik, tam, kad asmenų teisės būtų apgintos, prireikė supranacionalinės institucijos įsikišimo. Tad šiame kontekste įdomus ir individualaus skundo, kaip efektyvios teisinės gynybos priemonės, klausimas, ir abiejų teismų jurisprudencijų sankirta.
Ar ES ir nacionalinis teisinės valstybės principai visuomet sutampa ?
Šių metų balandį priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo plenarinės kolegijos sprendimas C‑769/22 byloje Komisija prieš Vengriją, kuriuo ES sutarties 2 straipsnio vertybėms pirmą kartą suteiktas norminis turinys, konstitucinei teisei yra vienas svarbiausių pastarųjų metų įvykių. Dar įdomiau yra tai, kad toje byloje ESTT pasakė, jog ES sutarties 4 straipsnio 2 dalis saugo tik tokią nacionalinio tapatumo sampratą, kuri suderinama su ESS 2 straipsnio vertybėmis, be kita ko, teisinės valstybės koncepcija. Taip ESTT netiesiogiai nustatė neformalią dviejų ES pirminės teisės normų hierarchiją.
Konferencijoje Europos Komisijos teisininkas, atstovavęs Komisijai šioje byloje, dr. Luigi Malferrari pristatys bylos genezę, Komisijos strategiją ir siekius, kalbės apie tai, koks buvo Komisijos lūkestis inicijuojant bylą bei ar buvo galima tikėtis tokios baigties. ES Teisingumo Teismo generalinis advokatas dr. Rimvydas Norkus diskutuos apie tai, kokią įtaką šis ESTT sprendimas, jau dabar vadinamas vienu iš pamatinių, turės valstybių narių nacionalinėms konstitucinėms sistemoms ir kaip dėl šio sprendimo turėtų – ar neturėtų – keistis nacionalinių konstitucijų supratimas.
Ar sugriautą teisinę valstybę atkurti lengva?
Minėtoje ESTT byloje nagrinėtas Vengrijos įstatymas, kuriuo siekta riboti nepilnamečių prieigą prie informacijos apie tos pačios lyties santykius, buvo priimtas demokratijos nuosmukio toje valstybėje laikotarpiu. Šiandien padėtis kita: jau gerą pusmetį Vengrija bando grįžti prie demokratinių vertybių ir atkurti teisinę valstybę. Vis tik, paaiškėjo, kad griauti buvo kur kas paprasčiau. Pokyčiai Vengrijoje veja vienas kitą, naujienų atsiranda bemaž kasdien, o teisinės valstybės atkūrimo klausimas mokslininkų darbuose bus aptarinėjamas dar ilgai. Visa tai pristatys ir savo vertinimą pateiks vienas žinomiausių Vengrijos konstitucionalistų, ELTE Socialinių mokslų centro Teisės instituto profesorius dr. Zoltán Szente. Tai, kas vyksta Vengrijoje, aktualu kiekvienam, kam rūpi demokratija Europoje, tad konferencijoje kviečiame sužinoti daugiau apie tai.
Nuo konstitucijų istorijos iki mūsų Konstitucijos sandaros
Konferencijos akademinė ašis apims žvilgsnį per šimtmečius ir per žemynus. Vilniaus universiteto profesorius prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas pateiks istorinę konstitucijų daugiasluoksniškumo perspektyvą, gilindamasis į pirmosios rašytinės konstitucijos Europoje ypatumus. Leideno universiteto profesorius dr. Wim Voermans, geriausios 2024 metų konstitucinės teisės knygos autorius, papasakos nuostabias pasaulio konstitucijų istorijas, kalbės apie tai, kaip konstitucijos gimsta, ką jos iš tikrųjų pasako apie bendruomenes, kurios jas rašo. Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Jolita Miliuvienė pristatys Lietuvos Konstitucijos architektūrą ir kalbės apie tai, kaip tai veikia Konstitucijos prasmę. O profesorius emeritas, kadenciją baigęs Konstitucinio Teismo ir ES Teisingumo Teismo teisėjas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas pasidalys įžvalgomis apie tebeegzistuojančias Konstitucijos interpretavimo problemas.
Renginį organizuoja Mykolo Romerio universitetas kartu su Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu.
Konferencijos programa.
Registracija: https://forms.cloud.microsoft/e/LwZhcK5DD1
Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslo renginių organizavimo finansavimo priemonę (projekto Nr. P-MOR-26-35).
