Kęstutis Lipeika
(1938–2018 m.)
Pirmasis Atkurtos Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas (1990–1999 m. kadencija), advokatas
Tai ilgiausiai Advokatų Taryboms vadovavęs advokatas. Jo kadencijos metu Advokatų kolegijos prezidiumas 1990 m. vėl tapo Advokatų taryba.
1956 m. Kęstutis Lipeika baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. 1963 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
1963–1965 m. buvo Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos konsultantas.
1965–1968 m. Vilniaus m. Tarybų rajono liaudies teismo teisėjas, vėliau –pirmininkas (iki 1970 m.).
Nuo 1973 m. vykdė advokato praktiką.
Nuo 1975 m. – Advokatų kolegijos prezidiumo narys, o nuo 1978 m. balandžio Advokatų kolegijos prezidiumo pirmininkas.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę tapo pirmuoju Lietuvos advokatų tarybos pirmininku. Ir juo buvo iki 1999 m.
Kęstutis Lipeika vėliau dalyvavo įvairių Lietuvos advokatūros komisijų bei darbo grupių veikloje ir buvo jų narys, pirmininkas (pvz., advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos pirmininkas nuo 2008 m.).
Ištraukos iš interviu su Kęstučiu Lipeika: <...> Advokato pašaukimo ieškojau gan ilgai – pirmuosius 5–6 metus, tačiau pasirinkta profesija ir praktika leido pilnai realizuoti save. Savęs, kaip advokato, reikia ieškoti visą gyvenimą. Jeigu advokatas profesine prasme jaučiasi viską pasiekęs, jis turi pasitraukti. Norint tapti advokatu nepakanka norėti juo būti, reikia atskleisti visas savyje esančias savybes, kurios leistų suvokti tikrąjį advokato pašaukimą, sugebėjimą klientą suprasti, išklausyti, ginti, pateisinti.
Jaunas advokatas turi nugalėti pagrindinį faktorių – išankstinį įsitikinimą, kad jis viską žino ir daro geriau už kitus. Tai suvokęs ir šį barjerą nugalėjęs advokatas pažins advokatūros žavesį ir pasiaukojimą jai. Tikroji advokato paskirtis – ne laimėti kliento ginčą, o padėti siekti to, ko klientas siekia teisinėmis priemonėmis (tai profesinės veiklos principas).
Advokatui nereikia jokio kito epiteto jo veiklos apibūdinimui, išskyrus įvertinimą, kad jis yra „geras“ advokatas. Jeigu advokatui įvardinama, kad jis yra GERAS ADVOKATAS, tai turi reikšti, kad jis yra geras ir kaip žmogus, ir kaip specialistas. Toks advokato epitetas yra ir turi būti aukščiausias advokato įvertinimas ir jo atrasto pašaukimo įrodymas.
