Naujienos
Lietuvos advokatūra įteikė pirmąją GYNĖJO statulėlę už reikšmingus nuopelnus Žmogaus teisių gynimo srityje
2024 04 29„Naujų tradicijų kūrimas – augina mus, kaip bendruomenę, mūsų vertybes, tampa mus jungiančiu ir vienijančiu dalyku. Tad šiais metais, norime pristatyti ir pradėti kurti naują tradiciją – apdovanojimą GYNĖJAS, ją skiriant už išskirtinius nuopelnus Žmogaus ir Žmogaus teisių gynyboje. Šiemet šis apdovanojimas iškeliauja į vieno mūsų bendruomenės nario rankas. Neabejoju, kad šiai tradicijai tęsiantis, apdovanotojų „GYNĖJAS“ gretos kasmet didės, nes reikšmingai prisidėti prie žmogaus ir žmogaus teisių gynimo yra kiekvieno advokato misija ir tikslas“, – pristatydamas nominaciją Visuotinio advokatų susirinkime kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Pirmoji Lietuvos advokatūros „GYNĖJO“ statulėle buvo skirta advokatui Raimundui Lideikai už tvirtą, nuoseklią ir profesionalią advokato-gynėjo poziciją ne vienerius metus trukusiame ilgame ir sudėtingame teisminiame procese, pradėtame ir garsiais politiniais pareiškimais, procese, kuriame iš esmės buvo siekiama riboti asmens teisę į gynybą, procese, kuriame taikytos perteklinės prievartos ir laisvės suvaržymo priemonės, ginant Šarūną Narbutą, ir galiausiai pasiekus visišką jo išteisinimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimu pripažinta, kad buvo pažeistos Šarūno Narbuto žmogaus teisės net pagal keturis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius.
Š. Narbuto gynėją-advokatą labiausiai nustebino visuomeninė – kolektyvinė gynyba
Advokatas Raimundas Lideika atsiimdamas apdovanojimą Visuotiniame advokatų susirinkime atvirai su kolegomis dalinosi, kaip atrodė visos bylos eiga iš vidaus.
„Lietuvos Konstitucija nustato, kad valstybė remia visuomenei naudingą ūkinę iniciatyvą. Bylos fabulą visi puikiai žinote, skaitėte. Tačiau fiziniam asmeniui už parodytą iniciatyvą, atlygis už tai – baudžiamoji byla. Todėl pagarba teismams, kurie ginamojo išteisinimą argumentavo taip, kad tos bylos autoriams nebeprireikė kasacijos. Tad, atrodo, kad pačius kaltintojus įtikino jų absurdiškumu. Antra, šitos ir dar kelių bylų pasekoje Lietuvoje net ir 48 valandoms sulaikytas asmuo įgavo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą. Nuo šiol nebereikia malonių prašyti prokuroro, aukščiausio prokuroro ir panašiai. Bet šitos bylos pabaiga vis dėlto išryškino ir galimybę absurdiškiems kaltinimams atsirasti“, - komentuodamas pagrindinius bylos aspektus kolegoms akcentavo R. Lideika padėkos kalboje.
Jo teigimu, viena iš priežasčių yra LR Baudžiamojo kodekso 230 straipsnis, kuriuo valstybės tarnautojams yra prilyginami ir kiti asmenys. Jame nustatyti kriterijai nėra pakankami, juo iš esmės įtvirtinama baudžiamojoje teisėje draudžiama analogija, o tai suteikia galimybę kaltintojams pernelyg plačiai ir pernelyg „kūrybiškai“ įstatymą interpretuoti bei reikšti nepagrįstus kaltinimus verslininkams, žinomiems visuomenei asmenims.
„Visgi ši byla buvo apie žmogaus teises. Turbūt retas susimąstėme iki šios bylos, kad baudžiamuosiuose procesuose, valstybė turi gerbti ne tik mums įprastą žmogaus laisvę, žmogaus nuosavybę, bet valstybė privalo gerbti baudžiamajame procese ir žmogaus saviraiškos laisvę. Teisėsaugos institucijos pradeda savo tyrimus viešųjų ryšių akcija pačios, o kada įtariamasis duoda joms atkirti ir pats pradeda dalyvauti toje viešojoje akcijoje, viešai informuodamas apie absurdiškus kaltinimus, teisėsaugos institucijos pradeda jausti, kad jos pralošia tą viešumą, tada pasikviečia įtariamąjį ir sako, jog nuo šiol jam uždraudžiama komentuoti ikiteisminio tyrimo duomenis. Europos Žmogaus Teisių Teismas tai ir įvertino, kad toks elgesys – neteisėtas“, - sakė R. Lideika.
Visgi kaip gynėją, turintį 33 metų advokato praktikos veiklos stažą, Raimundą Lideiką labiausiai nustebino visuomeninė – kolektyvinė gynyba.
„Šioje byloje buvo vienas unikalus atvejis, per savo karjerą dar nebuvau to matęs. Tuo metu kai įtariamasis buvo sulaikytas, jam areštavo viską – visą jo turtą, visas jo sąskaitas iki cento. Mano ginamasis per socialinius tinkus paskelbė kreipimąsi į visuomenę su prašymu suaukoti lėšų jo gynybai. Atsirado 382 asmenys, kurie iki šiol yra anoniminiai, bet kurie nuo pirmųjų bylos dienų tikėjo šio žmogaus nekaltumu ir aukojo savo lėšas tam, kad jis galėtų kovoti už savo žmogaus teises. Su šitokiu reiškiniu savo advokato praktikoje buvau susidūręs pirmą kartą“, - teigė advokatas taip pat padėkojęs ir kitiems kolegoms, padėjusiems tiek tiesiogiai, tiek ir teikusiems idėjas šioje byloje.
Į „Gynėjo“ apdovanojimą šiemet pretendavo 13 advokatų ir advokatų padėjėjų
Iš viso Lietuvos advokatūra buvo gavusi 13 kandidatų „Gynėjo“ nominacijai gauti. Kandidatūras teikė advokatai, advokatų padėjėjai bei Lietuvos Caritas, Lietuvos lenkų teisininkų sąjunga, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Apdovanojimą gali gauti advokatūros bendruomenės nariai bei kitos organizacijos ar asmenys, kurie labiausiai pasižymėjo Žmogaus teisių gynimo srityje pareiškėjų nuomone. „Gynėjo“ nominaciją iš gautų kandidatų pasirinko Advokatų taryba.
„Labai viliuosi, kad galimų kandidatų į antrąjį „Gynėjo“ apdovanojimą sulauksime dar daugiau ir jų sąrašas bus išties įspūdingas, kad kitais metais galėtume atrinkti kitą nominantą - GYNĖJĄ. Tikiu, kad nusipelniusių žmonių dėl žmogaus ir žmogaus teisių gynyboje turime ne vieną, tačiau dažnai šie Lietuvos šviesuoliai kuklinasi ir apie savo nuveiktus darbus nenori garsiai kalbėti. Mes turime įvertinti jų pasiaukojimą. Tikrai džiaugiuosi šia Advokatūros iniciatyva. O kolega Raimundas yra „Gynėjo“ pavyzdys, kuris užduoda puikų pavyzdį visiems advokatams ir advokatų padėjėjams, todėl ir yra įvertintas pirmuoju Advokatūros „Oskaru“ – GYNĖJU“, - sakė Mindaugas Kukaitis.
