Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Siekdami padėti tiek advokatams, tiek advokatų padėjėjams, tiek ir visiems interesantams, sudarėme dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų sąrašą, kuris padės orientuotis teisiniame reguliavime ir, tikimės, palengvins atsakymų į Jums rūpimus klausimus paiešką.
Kaip man gauti/pakeisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skiriamą advokatą?
Oficialią advokatų paiešką pagal advokato/advokato padėjėjo buveinės vietą, specializaciją rasite pasirinkę šią nuorodą: www.advokatura.lt/irasai/advokatu-paieska/.
Lietuvos advokatūra nėra atsakinga už jokią kitą advokatų / advokatų padėjėjų paiešką.
Lietuvos advokatūra neteikia konsultacijų ir rekomendacijų dėl advokatų / advokatų padėjėjų pasirinkimo. Tai išimtinai kiekvieno kliento pasirinkimo teisė.
Advokatas teisines paslaugas gali teikti klientui tik sudaręs su klientu teisinių paslaugų sutartį. Advokatas privalo iki sutarties su klientu pasirašymo atskleisti klientui visas sutarties sąlygas, teiktinų paslaugų apimtį, sutarties nutraukimo sąlygas, susitarti su klientu dėl atlygio už teikiamas teisines paslaugas dydžio, jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, galimas kitas atlygintinas advokato teikiamų teisinių paslaugų išlaidas.
Kur galima rasti teisinių paslaugų sutarties formą?
Lietuvos advokatūra nėra patvirtinusi galiojančios tipinės teisinių paslaugų sutarties formos. Teisinių paslaugų sutartį privalo parengti advokatas. Pažymėtina, kad sudarant teisinių paslaugų sutartį svarbu, kad jos sąlygos būtų aiškios ir suprantamos klientui, individualiai su juo aptartos.
Kur galima rasti tipinę sąskaitos formą, kurią klientui turi pateikti advokatas?
Lietuvos advokatūros puslapyje paieškos skiltyje (ČIA) pasirinkite Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą dėl sąskaitos už teisines paslaugas.
Teisėje atsakomybės rūšys yra skirstomos pagal įvairius kriterijus.
Atsakomybė kyla pažeidus teisės normas. Pvz.:
a) Civilinė atsakomybė. Ji atsiranda dėl žalos padarymo kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam). Ji kyla iš sutarties (sutartimi sutartos sąlygos pažeidimo) arba delikto (teisės normos pažeidimo). Atsiradus žalai ginčus dėl civilinės atsakomybės sprendžia ne Lietuvos advokatūra, o teismas.
b) Drausminė, etikos atsakomybė. Grįsta etika, sąžine, vertybėmis. Šią advokatų atsakomybę vertina Lietuvos advokatūra ir nustačiusi advokato veikloje profesinės veiklos ar etikos pažeidimą taiko advokatui drausminę nuobaudą: pastabą, papeikimą, viešai skelbiamą papeikimą arba pašalinimą iš advokatų sąrašo. Analogiška atsakomybė taikoma ir advokato padėjėjui.
Ką turėčiau daryti, jei manau, kad mano pasirinktas advokatas mane blogai atstovauja?
Pirmiausia, rekomenduojame susisiekti su Jūsų pasirinktu advokatu ir siekti geranoriškai aptarti savo lūkesčius ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybes. Nepavykus rasti abipusio sutarimo:
• Jeigu Jums atstovauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbą teikiantis advokatas, kreipkitės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl kito advokato paskyrimo.
• Jeigu Jūs su advokatu esate sudarę teisinių paslaugų teikimo sutartį, įvertinkite galimybę kreiptis į kitą advokatą, pasitarkite su juo.
• Jeigu manote, kad advokatas netinkamai atliko savo profesines pareigas (pvz.praleido procesinius terminus ir pan.), Jūs turite teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu skundu dėl advokato galimų veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų arba kreiptis į teismą dėl patirtos žalos.
Kaip pateikti skundą Lietuvos advokatūrai?
Skundą galima siųsti el. paštu skundai@advokatura.lt, pristatyti arba registruotu paštu atsiųsti Lietuvos advokatūrai, adresu Lvivo g. 7-9, Vilnius, LT09313.
Privalomi reikalavimai skundui:
• Skundas turi būti konkretus ir suprantamas dėl konkrečios advokato netinkamai atliekamos profesinės veiklos;
• Skunde turi būti atskleistos aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas skundas (advokato galimai padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas, pažeidimo padarymo data arba laikotarpis, pažeidimo padarymo aplinkybės ir pan.), bei pateikti, jeigu Pareiškėjas turi, tai patvirtinantys duomenys (rašytiniai įrodymai, garso ir vaizdo įrašai ir pan.) bei informacija, ar ginčo tarp Skunde nurodytų šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismai ir netiria ikiteisminio tyrimo institucijos, ar nėra įsiteisėjusių teismo ar arbitražo sprendimų arba Advokatų tarybos sprendimų dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
• Prie skundo turi būti pridedama su advokatu sudarytos teisinių paslaugų sutarties (jeigu sudaryta ir turima) kopija bei pareiškėjo turimi įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes;
• Skundas teikiamas laisva forma, turi būti parašytas įskaitomai, lietuvių kalba arba turėti vertimą į lietuvių kalbą; skundas turi būti pasirašytas teikėjo (teikiant elektroniniu paštu, tinka paprastu parašu pasirašytas ir nuskenuotas dokumentas arba elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas).
Kaip vyksta skundo nagrinėjimas?
• Pareiškėjas pateikia skundą;
• Skundą dėl advokato profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo atsisakoma priimti, jeigu: paaiškėja, kad Pareiškėjo skundu prašoma nagrinėti ginčą ir (ar) aplinkybes, kurių nagrinėjimas nepriskirtas Advokatų tarybos kompetencijai; nuo skunde nurodyto paskutinio skundžiamojo įvykio dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau nei vieneri metai; ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja teismas ir arbitražas ar tiria ikiteisminio tyrimo institucija; yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra priimtas Advokatų tarybos ar Advokatų garbės teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; Pareiškėjas pateikė nepasirašytą skundą arba Pareiškėjo vardu skundą padavė neįgaliotas asmuo; Pareiškėjas sistemingai piktnaudžiauja Skundo padavimo teise arba Skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjas raštu informuojamas apie atsisakymą priimti skundą;
• Jei skundas atitinka reikalavimus jis yra priimamas nagrinėjimui;
• Priėmus skundą, skundas siunčiamas apskųstam advokatui, laukiama jo paaiškinimo (mažiausiai 14 d.);
• Skundo tyrimą paprastai atlieka Drausmės komitete; pareiškėjas ir advokatas kviečiami į Drausmės komiteto posėdį;
• Drausmės komitetas teikia rekomendacinę išvadą išimtinai tik Advokatų tarybai; Advokatų tarybos posėdžio metu sprendžiama, ar iškelti advokatui drausmės bylą ;
• Advokatų tarybai nutarus iškelti advokatui drausmės bylą, drausmės byla perduodama nagrinėti Advokatų garbės teismui.
• Advokatų garbės teismas priima sprendimą, ar konkrečiu atveju advokatas (advokato padėjėjas) pažeidė ar nepažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme, Lietuvos advokatų etikos kodekse nustatytas veiklos ir (ar) profesinės etikos nuostatas.
Plačiau susipažinti su skundų nagrinėjimo tvarka galite ČIA.
Kokiu būdu galima pateikti dokumentus Lietuvos advokatūrai?
Galimi dokumentų pateikimo būdai Lietuvos advokatūrai:
- Advokatai, advokatų padėjėjai prašymus teikia per savitarną adresu https://savitarna.advokatura.lt;
- Asmenys, kurie nėra advokatai arba advokatų padėjėjai, dokumentus gali teikti bendruoju el. paštu la@advokatura.lt arba pristatyti adresu Lvivo g. 7 - 9, Vilnius.
Teikiami dokumentai privalo būti pasirašyti ir nuskenuoti arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Kur galima rasti prašymų formas?
Per savitarną teikiamų prašymų formas galima rasti skiltyje „Dokumentų pateikimas“.
Visą detalią informaciją apie Lietuvos advokatūrai teikiamas užklausas, formas, išskyrus Skundus, galite rasti dokumentų atmintinėje.
Advokatas ir advokato padėjėjas privalo laikytis ir nepažeisti Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso, Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimų, Advokatų tarybos sprendimų ir kitų teisės aktų, kurie taikomi advokato veiklai. Advokatas ir advokato padėjėjas privalo Advokatūrai savalaikiai mokėti įmokas ir mokesčius, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, apdrausti profesinę atsakomybę.
DĖL ĮMOKŲ LIETUVOS ADVOKATŪRAI
Kokias įmokas turi mokėti advokatai (advokatų padėjėjai) Lietuvos advokatūrai?
Vienkartinės paslaugų įmokos:
- 120 Eur (dokumentų tvarkymo mokestis, kurį Lietuvos advokatūrai sumoka asmuo, pateikdamas prašymą jį įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą);
- 500 Eur (stojamasis mokestis, kurį pateikdamas prašymą pripažinti advokatu Lietuvos advokatūrai privalo sumokėti asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nustatytus reikalavimus tapti advokatu).
Periodinės įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti:
- 25 Eur (mėnesio įmoka, kurią moka advokatų padėjėjai);
- 11 Eur (mėnesio įmoka, kurią moka pripažinti, bet nepraktikuojantys advokatai);
- 40 Eur (mėnesio įmoka, kurią moka praktikuojantys advokatai).
Pastaba: Jei asmuo yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir yra pripažintas advokatu, jis kas mėnesį privalo mokėti tik advokato padėjėjams nustatytą įmoką Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti.
Kada turiu pradėti mokėti periodines įmokas Lietuvos advokatūrai?
Mėnesinė įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio po sprendimo įrašyti asmenį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, teikiančių nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba advokatų padėjėjų sąrašą.
Iki kada reikia sumokėti nario įmoką?
Įmokos Lietuvos advokatūrai turi būti mokamos ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinių metų ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos. Įmokos skaičiuojamos už kiekvieną mėnesį. Įmokas galima sumokėti ir avansu.
Kokia atsakomybė nesumokėjus nario įmokos?
Lietuvos advokatūros nario, nesumokėjusio Visuotiniame advokatų susirinkime nustatytos įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali būti panaikinama praėjus šešiems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta minėta įmoka. Ši nuostata taikoma mutatis mutandis ir advokato padėjėjui bei pripažintam advokatu asmeniui (Lietuvos advokatūros įstatų 25.4 punktas).
Kas gali nemokėti įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti?
Nuo mėnesinės įmokos atleidžiami:
- advokatai, kuriems suėjo 70 ir daugiau metų, su sąlyga, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį nei 30 metų vertimosi advokato veikla stažą (lengvata pritaikoma automatiškai, prašymo teikti nereikia);
- advokatai, praktikuojantys ilgiau kaip 40 metų (lengvata pritaikoma automatiškai, prašymo teikti nereikia);
- nėščios advokatės (advokatų padėjėjos) likus 2 mėnesiams iki numatomos gimdymo datos ir 2 mėnesius po gimdymo;
- advokatai (advokato padėjėjai) iki vaikui sueis vieneri metai.
Kokiais atvejais galiu teikti prašymą dėl įmokos sumažinimo?
50 procentų mėnesinė įmoka sumažinama:
- advokatams (advokatų padėjėjams), auginantiems vaikus nuo 1 iki 3 metų;
- advokatams, kurių darbingumo lygis vadovaujantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais yra 50 ir mažiau procentų;
- advokatams (advokatų padėjėjams), kurie augina neįgalų vaiką;
- advokatams (advokatų padėjėjams), auginantiems tris ir daugiau nepilnamečių vaikų.
Advokatų taryba turi diskrecijos teisę kitais pagrindais atleisti advokatą ar advokato padėjėją nuo įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti arba įmoką sumažinti.
Prašymo dėl atleidimo nuo įmokos ar jos sumažinimo pavyzdinę formą galite rasti ČIA.
Kaip sumokėti įmokas Lietuvos advokatūrai?
Įmokas galite sumokėti trimis būdais:
- per loterijos „Perlas“ terminalus;
- Lietuvos pašto skyriuose;
- Padarydami pavedimą į vieną iš Lietuvos advokatūros sąskaitų.
Lietuvos advokatūros sąskaitos:
Swedbank LT10 7300 0101 4063 3871;
SEB LT87 7044 0600 0103 0612;
Luminor LT58 2140 0300 0339 8647;
Mokant bet kuriuo būdu reikia nurodyti pilną vardą ir pavardę žmogaus, už kurį mokama įmoka.
Platesnę informaciją apie įmokas rasite ČIA.
DĖL PROFESINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO
Advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.
Advokatas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra advokatas arba advokatų profesinė bendrija. Vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.
Advokatas gali pats papildomai draustis advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.
Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo Lietuvos advokatūrai pateikti per savitarnos sistemą advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.
Advokatas privalo kliento reikalavimu pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).
Advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.
DĖL KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO
Advokatūros įstatymo 39 st. 1 d. 5 p. bei Lietuvos advokatūros įstatuose numatyta, kad advokatas privalo nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendime „Dėl kvalifikacijos tobulinimo“ numatyta, kiek ir kaip per vienerius metus praktikuojantys advokatai ir advokato padėjėjai privalo tobulinti savo kvalifikaciją ir surinkti atitinkamą balų skaičių.
Kiek kvalifikacijos balų advokatui (advokato padėjėjui) reikia surinkti per metus?
Per vienerius kvalifikacijos tobulinimo metus privaloma surinkti ne mažiau kaip:
- 8 balus – advokatui, praktikuojančiam pirmuosius 5 metus;
- 4 balus – advokatui, praktikuojančiam ilgiau nei 5 metus;
- 16 balų – advokato padėjėjui.
Pažymėtina, kad iš jų kvalifikacijos tobulinimo balai teisės srityje turi sudaryti 2/3 visų surinktų balų. Likę kvalifikacijos tobulinimo balai (t. y. 1/3 visų renkamų balų) gali būti surinkti už mokymus kitose advokato profesinei veiklai aktualiose srityse.
Kvalifikacijos tobulinimo balai neskiriami už ne teisės klausimais pranešimo rengimą ir skaitymą, autorinės (monografijos), vadovėlio, studijos ar straipsnio recenzuojamame mokslo leidinyje publikavimą.
Elektroninėje parduotuvėje www.lashop.lt pateikiama visa informacija apie Lietuvos advokatūros organizuojamus seminarus, mokymus (tiek būsimų, tiek buvusių mokymų įrašai). Juos stebėti ir įsigyti gali tiek advokatai ir jų padėjėjai, tiek seminarų temomis susidomėję išorės vartotojai.
Advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo ir vertinimo tvarkos aprašą rasite ČIA.
Kada kvalifikacijos tobulinimo balų galiu nerinkti?
Kvalifikaciją rekomenduojama tobulinti nuolatos, tačiau advokatui neprivaloma tobulinti kvalifikacijos tais metais, kuriais egzistavo arba tęsiasi bent viena iš šių aplinkybių:
- ne mažiau kaip du kartus vedė Lietuvos advokatūros organizuotus seminarus skirtus advokatams ir advokatų padėjėjams;
- užsiima pedagogine teisės krypties veikla aukštojoje mokykloje;
- yra Advokatų tarybos, Advokatų tarybos komitetų, Advokatų garbės teismo, Revizijos komisijos, Advokatų egzaminų komisijos nariu ar priklauso Lietuvos advokatūros darbo grupei;
- yra Lietuvos advokatūros deleguotas dalyvauti kitų institucijų sudarytoje teisės aktų projektų rengimo darbo grupėje.
Advokatas, užsiimantis pedagogine teisės krypties veikla, privalo kiekvienais metais advokatų savitarnos sistemoje pateikti įstaigos ar įstaigos personalo vadovo patvirtintą pažymą apie dirbamą pedagoginį darbą.
Advokatas, įgijęs teisės krypties socialinių mokslų daktaro mokslinį laipsnį ir vykdantis mokslinę veiklą, privalo advokatų savitarnos sistemoje pateikti dokumentą, įrodantį įgytą teisės krypties socialinių mokslų daktaro mokslinį laipsnį ir kas trejus metus laisvos formos vykdomos mokslinės veiklos teisės srityje rezultato aprašą.
Ar galiu gauti Lietuvos advokatūros teisinę konsultaciją ar teisės aktų išaiškinimą?
Lietuvos advokatūra yra advokatų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, tačiau nėra įgaliotas teikti teisines paslaugas / konsultacijas į ją besikreipiantiems asmenims. Dėl teisinių paslaugų rekomenduojame kreiptis į Jūsų pasirinktą advokatą. Lietuvos praktikuojančių advokatų ir advokatų padėjėjų sąrašą galite rasti ČIA.
Ar galiu kreiptis į Lietuvos advokatūrą anonimiškai?
Ne, Lietuvos advokatūra neatsako į anoniminius paklausimus.
Kaip sužinoti, kada vyks Advokatų tarybos posėdis ar kitas renginys?
Visus planuojamus Lietuvos Advokatūros renginius skelbiame ČIA.
SVARBU: advokatui (advokato padėjėjui), užsiimančiam kita veikla, nesusijusia su teisinių paslaugų teikimu, tai veiklai nėra taikomos Advokatūros įstatyme įtvirtintos Advokato profesinės garantijos.
SU JURIDINIAIS ASMENIMIS SUSIJUSI VEIKLA
Ar advokatų profesinė bendrija gali nuosavybės teise įgyti ir turėti uždarosios akcinės bendrovės akcijas?
Advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla. Advokatų profesinė bendrija negali užsiimti nuosavų lėšų investavimu ir juo labiau į kitą juridinį asmenį, kurio paskirtis yra ūkinė-komercinė veikla, pelno siekimas.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali nuosavybės teise įgyti ir turėti uždarosios akcinės bendrovės akcijų?
Advokatas (advokato padėjėjas) turi teisę būti uždarosios akcinės bendrovės akcininku ir kolegialaus valdymo nariu, tačiau negali būti bendrovės vadovu. Akcinių bendrovių įstatymas netapatina akcininko su bendrovės vadovu.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali būti vieninteliu mažosios bendrijos nariu ir mažosios bendrijos atstovu (arba atstovu dviejų advokatų įsteigtoje mažojoje bendrijoje), kuriam neskiriamas atlyginimas, kai mažosios bendrijos valdymo organas yra tik narių susirinkimas?
Taip, bet tik neatlygintinai. Svarbu, kad toks neatlygintinumas nebūtų apsimestinis – negalima gauti atlygio jokia forma, nei pagal darbo ar civilines sutartis, nei kaip dividendų, nei kitu būdu. Papildomai pažymėtina, kad advokatas (advokato padėjėjas) turi laikytis Advokatūros įstatyme numatytų veiklos principų, įskaitant tai, kad jo dalyvavimas juridinio asmens veikloje neturi kelti interesų konflikto advokato profesinėje veikloje.
Ar gali advokatas įsteigti su teisinių paslaugų teikimu nesusijusį juridinį asmenį ir būti jame kolegialiu valdymo ar priežiūros organo nariu?
Advokatūros įstatymo 21 straipsnyje yra nustatytos advokato veiklos formos teisinių paslaugų teikimui. Laikytina, kad leistina, jeigu ketinama įsteigti su teisinių paslaugų teikimu nesusijusią mažąją bendriją ir jei joje yra du ir daugiau steigėjų, ir nuostatuose numatytas valdymo organas – narių susirinkimas (vadovas nėra skiriamas, bendrijos nariai kartu priiminėtų visus sprendimus).
Tuo tarpu, už atlygį advokatas negali būti vienasmeniu juridinio asmens valdymo organo nariu (vadovu). Atitinkamai negali įsteigti tokios mažosios bendrijos, kurioje jis būtų vienas steigėjas ir nuostatuose numatytas vienasmenis valdymo organas – vadovas. Taip pat, negali įsteigti tokios mažosios bendrijos, kurioje jis vienas steigėjas ir nuostatuose numatytas valdymo organas – narių susirinkimas (vadovas nėra skiriamas, vienintelis steigėjas galėtų priimti visus sprendimus). Taip pat, už atlygį advokatas negalėtų įsteigti su teisinių paslaugų teikimu nesusijusios mažosios bendrijos, kurioje yra du ir daugiau steigėjų ir būti jos vadovu, kai mažosios bendrijos nuostatuose numatytas vienasmenis valdymo organas – vadovas. Taip pat, už atlygį advokatas negalėtų būti mažosios bendrijos atstovu.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali būti viešosios įstaigos ar asociacijos vadovu, jei veikla vykdoma neatlygintinai ir nesudaroma darbo sutartis?
Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, advokatas (advokato padėjėjas) gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu.
Advokatas (advokato padėjėjas) gali būti viešosios įstaigos ar asociacijos vadovu tik tuo atveju, jei veikla vykdoma visiškai neatlygintinai – negaunama atlygio jokio forma. Papildomai pažymėtina, kad advokatas (advokato padėjėjas) turi laikytis Advokatūros įstatyme numatytų veiklos principų, įskaitant tai, kad jo dalyvavimas juridinio asmens veikloje neturi kelti interesų konflikto advokato (advokato padėjėjo) profesinėje veikloje, negaunama atlygio jokia forma.
Ar advokatas gali būti uždarosios akcinės bendrovės (UAB) valdybos narys ir gauti atlygį pagal civilinę paslaugų sutartį?
Taip, advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir gauti atlygį už šią veiklą, tačiau kiekvienu atveju rekomenduojama atidžiai įvertinti, ar tokia veikla nepažeistų profesinės etikos reikalavimų.
Ar advokatas gali būti renkamas organizacijos, veikiančios visuomeniniais tikslais, prezidentu, jei tai yra vienasmenis valdymo organas, tačiau veikla yra neatlygintina?
Taip, jei prezidento pareigos neatlygintinos ir nepažeidžiami profesinės veiklos principai.
Jei paaiškėja, kad veikla neatitinka šių reikalavimų, ji laikoma nesuderinama su advokato veikla.
Ar advokato padėjėjas turi teisę su juridiniu asmeniu sudaryti sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, įskaitant atstovavimą pirmosios instancijos teisme?
Taip, advokato padėjėjas gali sudaryti teisinių paslaugų sutartį su juridiniu asmeniu. Tačiau atstovauti pirmosios instancijos teisme jis gali tik tada, kai Lietuvos advokatūra yra patvirtinusi jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą ir advokato padėjėjui gavus rašytinį praktikos vadovo leidimą atstovauti konkrečioje byloje.
Ar gali advokatas (advokato padėjėjas) būti pastato savininkų bendrijos pirmininku ir gauti už tai atlyginimą?
Advokatas (advokato padėjėjas) negali užimti vienasmenio valdymo organo – daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko pareigų ir gauti už tai atlyginimą. Advokatas turi teisę būti bendrijos kolegialaus valdymo organo nariu.
INDIVIDUALI VEIKLA
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali užsiimti pedagogine veikla ir tuo tikslu sudaryti autorinę arba paslaugų teikimo sutartį?
Taip, advokatas (advokato padėjėjas) gali užsiimti pedagogine veikla ir sudaryti pasirinktinai darbo sutartį, autorinę ar paslaugų teikimo sutartį bei tuo tikslu išsiimti individualios veiklos pažymą.
Ar advokatas gali nuomoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir už tai gauti atlygį?
Taip, jei tai neprieštarauja profesinės veiklos principams ir nediskredituoja advokato vardo.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali užsiimti sporto trenerio veikla?
Taip, sporto trenerio veikla gali būti suderinama su advokato, advokato padėjėjo profesine veikla, tačiau turi būti vykdoma laikantis Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatų, įskaitant interesų konflikto vengimo principo.
Ar advokatas, veikdamas advokatų profesinėje bendrijoje, gali verstis kita individualia veikla pagal pažymą?
Advokatas, vykdydamas profesinę veiklą, gali papildomai užsiimti kita veikla pagal individualios veiklos pažymą, jeigu tokia veikla neprieštarauja Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatoms ir nepažeidžia advokato profesinei veiklai keliamų reikalavimų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad:
- kiekvienu atveju advokatas privalo įvertinti, ar tokia veikla nekelia interesų konflikto;
- privaloma užtikrinti kliento paslapties apsaugą bei profesinę nepriklausomybę;
- veikla negali diskredituoti advokato vardo, profesinės garbės ir orumo.
Advokato veikla – tai teisinių paslaugų teikimas, kaip apibrėžta Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Todėl advokatas, vykdantis individualią veiklą ir teikiantis teisines paslaugas pagal šią pažymą, negali šios veiklos vykdyti nuslėpdamas savo advokato statusą arba siekdamas jį apeiti – tokia veikla gali būti vertinama kaip profesinės veiklos pažeidimas.
SU VERTIMAIS SUSIJUSI VEIKLA
Ar advokatas gali teikti vertėjo paslaugas, atlikti vertimą ir patvirtinti vertimo tikrumą?
Advokatas gali teikti vertėjo paslaugas ir gauti už tai atlygį, kai tai reikalinga teisinių paslaugų teikimui.
Ar advokatui reikia atskirai turėti individualios veiklos pažymą vertimams?
Ne. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tam tikri teisės aktai advokatui, teikiančiam vertėjo paslaugas, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, gali nustatyti reikalavimą pagrįsti kalbos mokėjimo faktą ir pateikti tai įrodančius dokumentus.
Ar klientui į sąskaitą galima įtraukti vertimo paslaugą, kurią atlieka advokatas?
Taip, advokatas su klientu teisinių paslaugų teikimo sutartyje gali susitarti dėl dokumentų vertimo ir apmokėjimo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Atitinkamai, klientui advokato suteiktos paslaugos įtrauktinos į paslaugų suteikimo sąskaitą.
SAVANORYSTĖ
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali savanoriauti?
Advokatas (advokato padėjėjas) gali teikti teisines paslaugas nemokamai. Taip pat gali užsiimti kita savanoriška neatlygintina visuomenine veikla. Advokato (advokato padėjėjo) dalyvavimas savanoriškoje veikloje religinėse bendruomenėse, labdaringose ar visuomeninėse organizacijose laikomas suderinamu su advokato profesine veikla, jei tokia veikla atliekama neatlygintinai ir nepažeidžiant advokato profesinės veiklos principų, tokių kaip nepriklausomumo, konfidencialumo bei interesų konflikto vengimo.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali būti šauliu?
Advokatas (advokato padėjėjas) gali tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariu ir neatlygintinai dalyvauti Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.
Ar advokatas (ar advokato padėjėjas) gali atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje?
Advokatas (advokato padėjėjas) gali atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.
VEIKLA UŽSIENYJE
Ar užsienio teisininkas, neturintis advokato statuso savo kilmės šalyje, gali būti įrašytas į trečiųjų šalių teisininkų sąrašą Lietuvos advokatūroje?
Ne. Į trečiųjų šalių teisininkų sąrašą gali būti įrašytas tik tas asmuo, kuris atitinka abu žemiau išvardytus kriterijus:
- turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;
- savo kilmės valstybėje yra įgijęs advokato profesinį vardą.
Ar advokato dalyvavimas eksperto statusu (užsiimant teisės aktų bei faktinės padėties analize bei teisiniu įvertinimu) tarptautiniame projekte gali būti laikytinas suderinamu su Advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatomis?
Gali būti suderinamas, jei laikomasi nepriklausomumo, konfidencialumo, interesų konflikto vengimo ir kitų profesinių reikalavimų.
Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kokiu pagrindu ekspertas vykdys veiklą t.y., kokia sutartis su ekspertu bus sudaroma, kad būtų galima įsivertinti, ar dėl šios veiklos yra tikimybė kilti interesų konfliktui, klientų paslapties neužtikrinimui ir kt.
Ar advokatas kitoje valstybėje gali dirbti pagal darbo sutartį advokatų kontoroje, jei teisinė praktika toje valstybėje galima tik pagal darbo sutartį?
Atsakant į klausimą yra reikšmingas tos valstybės, kurioje ketinama teikti paslaugas, teisinis reguliavimas. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir siekiantis teikti paslaugas kitoje valstybėje, kurioje advokato praktika galima tik pagal darbo sutartį, galėtų kitoje valstybėje veikti kaip ES teisininkas, jei tos valstybės teisės aktai leistų jam toje valstybėje teikti teisines paslaugas tik pagal darbo sutartį.
KITA VEIKLA
Ar advokatas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka gali būti įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, įgyti eksperto statusą ir atlikti ekspertizes?
Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka būti teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo ekspertizės įstaigos ekspertas neturi teisės verstis privačia teismo eksperto veikla, sutartiniais pagrindais konsultuoti proceso šalis ir teikti išvadas joms iškilusiais klausimais, reikalaujančiais specialių žinių. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje. Teismo ekspertizės įstaigoje neatliekamos teisės rūšies ekspertizės, be to, vadovaujantis, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, advokatas gali užsiimti privataus teismo eksperto (nedirbančio teismo ekspertizės įstaigoje) veikla, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme, bei laikantis interesų konflikto išvengiamumo principo, advokato veiklą reguliuojančių teisės aktų.
Ar advokatas gali būti Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) nariu, neužimant DGK pirmininko pareigų?
Taip, jei veikla suderinama su Advokatūros įstatymu ir Lietuvos advokatų etikos kodeksu – užtikrinamas nepriklausomumas, vengiamas interesų konfliktas, saugoma kliento paslaptis ir kitų principų laikymasis, kurie reikšmingi derinant advokato, advokato padėjėjo ir kitas veiklas. Jei šių reikalavimų laikytis nepavyksta, advokatas ar advokato padėjėjas atitinkamas veiklas (-ą) turėtų nutraukti.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali įgyti ūkininko statusą?
Taip, jeigu konkretus elgesys nepažeidžia Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų, nediskredituoja advokato vardo bei nedaro žalos profesinei garbei ir orumui.
Ar advokatas, išrinktas savivaldybės tarybos nariu, turi teisę į atlyginimą už tarybos nario veiklą?
Taip, advokatas, turi teisę gauti atlyginimą už savivaldybės tarybos nario pareigų vykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės tarybos nariams už darbą taryboje yra atlyginama.
Ar du advokatai iš tos pačios advokatų kontoros gali atstovauti skirtingus asmenis civilinėje byloje?
Taip, jeigu dėl tokio teisinių paslaugų teikimo nebus pažeistas tokių klientų informacijos konfidencialumas ir bus tenkinamos abi sąlygos: 1) visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą); 2) užtikrinamos Advokatų tarybos nustatomos klientų interesų apsaugos procedūros (Etinis barjeras).
Tai reiškia, kad jeigu kyla interesų konflikto tikimybė, privalu imtis priemonių interesų konfliktui išvengti, tinkamai informuoti savo klientus ir iš anksto gauti jų sutikimą veikti konkrečioje situacijoje, siekiant suderinti galimus priešingus interesus bei užtikrinti kliento patikėtos informacijos konfidencialumą.
Ką advokatas turi pateikti, kad galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtinta teise – gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus?
Vadovaujantis Lietuvos teismų suformuota praktika, advokatas, norėdamas realizuoti teisę gauti informaciją, sudarančią asmens duomenis, turi:
- pateikti prašymą gauti asmens duomenis;
- nurodyti duomenų naudojimo tikslą;
- nurodyti duomenų teikimo bei gavimo pagrindą;
- nurodyti prašomų duomenų apimtis;
- pateikti duomenis, patvirtinančius prašomų duomenų ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).
Kada kliento asmens duomenų teikimas advokatams turėtų būti laikomas teisėtu?
Lietuvos advokatūra, bendradarbiaudama su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI), yra išdėsčiusi sąlygas, kuriomis remiantis, Lietuvos advokatūros nuomone, kliento asmens duomenų teikimas advokatams turėtų būti laikomas teisėtu, t. y. kai advokatas:
- pateikia prašymą gauti asmens duomenis;
- prašyme nurodo teisines paslaugas, įskaitant ir inicijuotą ar planuojamą inicijuoti procesą, skirtą ginti kliento interesus (duomenų naudojimo tikslą);
- prašyme nurodo trumpą aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymą (faktinis duomenų naudojimo pagrindas);
- prašyme nurodo, kad duomenys renkami Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ar kt. dalies pagrindu (teisinis pagrindas);
- prašyme įvardija prašomus duomenis (duomenų apimtis);
- prašyme įvardija duomenis, patvirtinančius, kad prašoma informacija susijusi su nurodytomis teikiamomis paslaugomis.
Pažymėtina, kad prašomi asmens duomenys advokatui turi būti būtini nurodytoms teisinėms paslaugoms klientui suteikti.
Ar advokatai laikomi asmens duomenų valdytojais, kai gauna duomenis iš savo klientų teikdami teisines paslaugas?
Sprendžiant, ar tam tikras subjektas laikomas duomenų valdytoju, reikia įvertinti, ar jis atitinka duomenų valdytojo kriterijus (BDAR 4 straipsnio 7 dalis), t.y. ar jis priima sprendimus asmens duomenų tvarkymo tikslams ir priemonėms (kokia jo įtaka duomenų tvarkymo pagrindinių aspektų). Taigi, svarbu nustatyti, ar advokatas gali savarankiškai nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, o taip pat kokie asmens duomenys šiems tikslams būtini, kam jie turi būti teikiami, kiek laiko turi būti saugomi ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad klientas advokatui tokių aspektų negali nustatyti ir nenustato, advokatas tokius sprendimus priima savarankiškai (kai teikiamos teisinės paslaugos) ir advokatas už šiuos sprendimus atsako, todėl jis yra duomenų valdytojas. Tuo atveju, jei minėtus sprendimus priima advokatų kontora, kurios vardu advokatas teikia paslaugas, duomenų valdytoja bus tokia kontora.
Plačiau apie tai skaitykite EDPB gairėse dėl duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų sampratos (ypač 25-30, 32-41 pastraipos ir 27 pastraipoje pateiktas pavyzdys). Papildomai gali būti naudingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) sprendimas C-461/22, kuriame Teismas patvirtina, kad rūpintojas, kuris atstovo funkcijas vykdo kaip profesinę veiklą, yra duomenų valdytojas.
Ar advokatams, mažoms advokatų kontoroms (vieno ar dviejų advokatų kontorai) yra reikalingas asmens duomenų pareigūnas?
Pareiga paskirti Duomenų apsaugos pareigūną (toliau – DAP) nepriklauso nuo to, ar juridinis asmuo yra priskiriamas prie mažų, itin mažų (micro) organizacijų, ar ne. Ši pareiga taikoma visais atvejais, kai konkreti organizacija (pavyzdžiui, advokatų kontora) atitinka bent vieną iš BDAR 37 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, šiuo atveju aktualu įvertinti BDAR 37 straipsnio 1 dalies b ir c punktus). Plačiau apie šiuos kriterijus skaitykite EDPB gairėse arba VDAI rekomendacijose.
Juridinis asmuo DAP būti negali, tačiau tai nereiškia, kad juridinis asmuo negali būti pasitelktas DAP funkcijų vykdymui. Organizacija gali pavesti juridiniam asmeniui vykdyti DAP užduotis, tačiau toks juridinis asmuo turi paskirti konkretų savo darbuotoją, kuris bus duomenų apsaugos pareigūnu konkrečiai organizacijai. Plačiau: VDAI rekomendacijose dėl DAP (2.2 potemė).
Kaip advokatas (advokato padėjėjas) tvirtina dokumentų nuorašus?
Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2021 m. birželio 8 d. sprendimu patvirtino naujos redakcijos Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašą, kurio pagrindu ir tvarka advokatas (advokato padėjėjas) tvirtina dokumentų nuorašus.
Kaip užsisakyti advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimą?
Norėdami užsisakyti advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimą, advokatai ir advokatų padėjėjai turi siųsti savo portretinę nuotrauką el. paštu la@advokatura.lt, laiške nurodydami, jog reikalingas naujas pažymėjimas. Nuotrauka turi būti siunčiama JPG, JPEG arba PNG formatu ir jos rezoliucija ne mažesnė nei 300 dpi. Pažymėjimas pagaminamas per 15 d. d., o apie pažymėjimo pagaminimą ir atsiėmimo būdus informuojame atskiru laišku.
Ar reikia mokėti už advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimo pagaminimą?
Ne, advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimai pagaminami ir keičiami nemokamai.
Kiek laiko reikia saugoti teisinių paslaugų sutartį?
Lietuvos advokatūra nereguliuoja teisinių paslaugų sutarčių apskaitos organizavimo tvarkos, ji tvarkoma pagal galiojančius teisės aktus ir atsižvelgiant į tvarkytojo (advokato, advokato kontoros ar advokatų profesinės bendrijos) prievoles bei poreikius.
Kaip gauti advokato orderių knygelę ir kiek laiko ją saugoti?
Advokato orderių knygelės Lietuvos advokatūroje išduodamos nemokamai. Jas galima užsisakyti www.lashop.lt arba įsigyti gyvai atvykus į Lietuvos advokatūros būstinę, Lvivo g. 7-9, Vilniuje.
Advokatams rekomenduojama saugoti orderių knygeles 10 metų nuo paskutinio įrašo knygelėje datos.
Ką reikia žinoti apie darbo vietų registravimą ir keitimą?
- Savitarnoje registruoti vartotojai turi užpildyti F11 formą, kiti asmenys turi bendruoju paštu pateikti darbo vietos steigimo aktą ar sutartį. Advokato darbo vietos steigimo aktas ar sutartis turi būti pasirašytas prašymą teikiančio asmens arba abiejų šalių.
- Jeigu advokatas (-ė) turi advokatų padėjėjų, turi būti pateikiamas ir advokato padėjėjo prašymas dėl darbo vietos pakeitimo (prašymas turi būti pasirašytas prašymą teikiančio asmens) ir sutartis dėl advokato padėjėjo darbo vietos suteikimo (turi būti pasirašyta abiejų šalių).
- Nėra privaloma pateikti patalpų plano.
Kiek advokato padėjėjų gali turėti advokatas?
Vienu metu advokatas gali vadovauti ne daugiau nei trijų advokato padėjėjų praktikai. Advokatas, įregistravęs nuotolinę darbo vietą, negali turėti advokato padėjėjų.
Plačiau žr. ČIA.
Kokios yra advokato (advokato padėjėjo) reklamos galimybės?
Reklamuoti advokato (advokato padėjėjo) veiklą leidžiama tiek, kiek ši reklama atitinka advokatų veiklos principus ir Lietuvos advokatūros Advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimų ir kontrolės tvarkos aprašą.
Kam skirta advokato depozitinė sąskaita ir kaip ja gali naudotis advokatas vykdydamas profesinę veiklą?
Advokatų taryba 2012 m. sausio 19 d. sprendimu patvirtino Lėšų tvarkymo advokatų depozitinėse sąskaitose ir disponavimo jomis taisyklių aprašą: žiūrėkite ČIA.
Laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos, apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sąskaitose. Išieškoti iš šiose sąskaitose esančių lėšų pagal advokato prievoles draudžiama.
Advokato depozitinėje sąskaitoje gali būti laikomos šios lėšos:
- lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų kaip kliento bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurių dalis priklauso klientui, o dalis – advokatui kaip užmokestis už jo suteiktas teisines paslaugas, laikomos tol, kol Lėšų tvarkymo advokatų depozitinėse sąskaitose ir disponavimo jomis taisyklių aprašo 14 punkte nustatyta tvarka advokatui priklausanti lėšų dalis nėra pervedama iš advokato depozitinės sąskaitos į advokato asmeninę sąskaitą;
- kitos klientams ar tretiesiems asmenims priklausančios lėšos.
Ar advokatų profesinės bendrijos atitinka „įmonės“ sampratą įtvirtintą Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme?
Nėra objektyvių priežasčių, kodėl advokatų profesinės bendrijos negalėtų būti priskiriamos SVVĮ subjektams, o jų galimybės apribotos pasinaudoti Europos Sąjungos fondų investicijų programomis.
Pažymėtina, kad tai yra Lietuvos advokatūros nuomonė, kuri gali nesutapti su kitų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų aiškinimu. Esant nuomonių skirtumui, siūlome advokatui laikytis ir ginti Lietuvos advokatūros poziciją.
